„Vyno klubo“ darbuotojų istorijos: vadybininkas Vygantas Starkus

Kas mėnesį supažindiname jus su „Vyno klubo“ darbuotojais. Vasarį kalbiname Vygantą Starkų - HoReCa vadybininką, dirbantį su Jūsų pamėgtais restoranais ir barais. 

Kokia buvo tavo pirmoji pažintis su vynu?

Mano pažintis su vynu, galima sakyti, ir prasidėjo „Vyno klube“. Iki to laiko buvau vyno neragaujantis žmogus, man jis būdavo rūgštus arba saldus, baltas arba raudonas. Tai manęs nežavėjo, todėl ir vyno taurė mano rankose dažniausia neatsidurdavo. O pirmąjį paragautą vyną pamenu kaip šiandien – „La Rioja Alta Vina Alberdi 2007“ iš Riochos. Tada buvo mano pirmosios dienos darbe. Sėdėjome su kolektyvu prie stalo, ragavome vyną, visi jį gyrė, o aš nesupratau – ką jie ten įžvelgia. Po maždaug pusantrų metų darbo „Vyno klube“ teko paragauti to paties vyno. Tada jau supratau, už ką buvo visi tie geri atsiliepimai.

Kuo save laikai – vyno žinovu, fanatiku, mėgėju? O gal esi viskas viename?

Labai priklauso nuo to, kokioje aplinkoje esi. Nedrįsčiau teigti, kad apie vyną žinau mažai, tačiau bendraudamas su žmonėmis, kurie vynu domisi žymiai ilgesnį laiką ir tai daro labai intensyviai, daug ragauja, daug skaito, jaučiuosi pažengęs mėgėjas. O būdamas tarp žmonių, kurie dar neturi daug žinių apie šį gėrimą, pasijaučiu tikru žinovu. Apie vyną, vyno gamybą, gamintojus, vynuoges, skonius, aromatus galima mokytis visą gyvenimą.

Kas lėmė, kad jau 5 metus dirbi „Vyno klube“?

„Vyno klube“ dirbu jau ilgiau nei 5 metus. Tai lemia atmosfera, kurioje praleidi didžiąją dalį dienos. Kuomet tave visuomet supa šios srities profesionalai, tiek būnant biure, tiek važinėjant po geriausius restoranus bei barus, nesinori visko mesti. Dirbant tokį darbą, reikia visuomet tobulėti ir mokytis, o visi aplink esantys žmonės padeda. Kadangi pats mėgstu tobulėti ir mokytis naujų dalykų, tai vieta, kurioje dabar dirbu, tam yra puikiai tinkama.

Kokį vyną pastaruoju metu renkiesi dažniausiai? Kodėl?

Negalėčiau pasakyti, kad renkuosi būtent kažkokį, tam tikrą vyną. Kiekviena diena turi savo skonį, ypač jeigu žinai, kas laukia prie vyno. Bet jeigu lieptumėte eiti ir išsirinkti butelį vyno, manau, rinkčiausi ką nors iš Riochos regiono. Matyt, tai yra mano pirmojo ragauto vyno įtaka. Kaip sakoma – pirmoji meilė nerūdija.

Kokius žmones dažniausiai sutinki darbe? Ar visus juos sieja tik pomėgis vynui?

Kadangi daugiausiai dirbu su restoranais bei barais, tai sutinku žmones, kurie jau turi nemažą žinių bagažą. Dažniausiai tai yra savo srities profesionalai – virtuvės, aptarnavimo, gėrimų. Bet juos visus sieja nuolatinis domėjimasis naujovėmis. Šie žmonės seka madas bei įžvelgia tendencijas gastronomijos pasaulyje.

Ką patartum žmonėms, svarstantiems, ar pradėti savo kelią vyno pasaulyje? Nuo ko pradėti?

Jeigu žmogus svarsto, pradėti ar ne, vadinasi, reikia pradėti. Siūlyčiau pradėti nuo tipinių regionų vynų, kurie geriausiai atskleidžia ir padeda pažinti tikrąsias regionų savybes. Pažinus tipinius vynus, bus galima vyno pasaulį tyrinėti toliau. Patarčiau įsidėmėti kvapus, kurie jus supa, nes visus šiuos kvapus mes galime užuosti vyne, o tai irgi padeda atpažinti skirtingus vynus. Na, ir, žinoma, pasiruoškite daug skaityti bei ragauti.

Jeigu tektų pasirinkti kitą profesiją, kokia ji būtų ir kodėl?

Nuo vaikystės visuomet sportavau. Universitete taip pat baigiau kūno kultūrą. Manau, kad jei nebūčiau čia, tai užsiimčiau kuo nors susijusiu su sportu.

Jei ne vynas, koks kitas gėrimas? Kodėl?

Pirmas šovęs į galvą gėrimas buvo šaltalankių arbata. Kodėl? Nes sveika, skanu ir man primena Kalėdas.

Namuose turi vyno šaldytuvą. Koks įspūdingiausias jo egzempliorius?

Kuomet ateina svečių, mėgstu pavaišinti juos puikiu vynu. Kadangi šaldytuvas nėra didelis, jo turinys labai dažnai keičiasi. Šiuo metu jis labiau skirtas tam, kad vynas, ištrauktas iš šaldytuvo, būtų tinkamos temperatūros. Paskutiniai ištraukti iš šaldytuvo buteliai buvo „Jacquesson“ šampanai „740“ ir „741“. Tuo metu jie buvo įspūdingiausi. Ketinu pirkti didesnį šaldytuvą ir palikti vynų ilgesniam brandinimui.

Kokia skaudžiausia vyno netektis, t. y. kokį brangiausią (tiek finansiškai, tiek morališkai) butelį yra tekę sudaužyti? Arba atidaryti ir suprasti, jog jis turi ydą...

Pats skaudžiausias, bet vėliau ir maloniausias, vyno dūžis buvo „Giuseppe Quintarelli Alzero 2008“. Nepavyko saugiai paguldyti butelio atgal į dėžę, tačiau pavyko išsaugoti keletą lašų vyno butelyje. Viskas vyko darbe, tad taip įvyko pirmas ką tik gauto brangaus ir kolekcinio vyno ragavimas.

Ar draugai tau dovanoja vyno? Ar tik su vynu susijusias dovanas? Ar jie drąsiai gali atsinešti bet kokį vyną į tavo namus? Kodėl?

Pradžioje, kuomet pradėjau domėtis vynu, gaudavau daugiau su vynu susijusių dovanų nei paties vyno. Vyno butelius suskaičiuočiau ant rankos pirštų. Manau, taip yra todėl, kad ilgainiui mano seni pomėgiai išliko labai stiprūs, o draugai, kurie pažįsta mane ilgą laiką, žino, ko aš kartais noriu labiau nei vyno butelio.

Kaip aš, taip ir mano draugai, nemėgo vyno iki tol, kol aš nepradėjau dirbti „Vyno klube“. Palaipsniui, man besimokant, į vyno pasaulį įtraukiau ir draugus. Dabar skambina, klausia, kokį vyną pirkti. Visad atsakau, kad nuspręstų patys. Dažniausia niekad neatsineša to paties vyno. Atvykę sako, žiūrėk, šito dar neragavom, pabandom. Stengiasi atrasti dar nepažintas šalis, regionus, vynuoges. Todėl visad malonu, kai atsineša tai, ką patys išsirinko. Žinoma, būna visko, bet tada gelbsti mano vyno šaldytuvo turinys.

Justina Gedgaudaitė