Austriškas vynas gintaro keliu

Karnuntas (Carnuntum) – vienas mažiausių vynuogių auginimo regionų Austrijoje, įsikūręs prie Dunojaus upės. Senovėje Karnuntas buvo gerai žinoma romėnų provincijos – Panonijos – sostinė, metropolis. Tai buvo pasienio miestas, kuriame sėkmingai vystėsi prekyba. Įdomu, kad su šiuo kraštu glaudžiai susijusi ir Lietuva. Lietuviai Karnunte prekiavo gintaru, ir miestas tapo labai svarbiu Baltijos aukso prekybos tašku. Būtent Karnunte prasidėjo lietuviškasis gintaro kelias. Nenuostabu, kad senovės lietuviai gintarą mainė į šiame krašte gamintas gėrybes, tarp jų ir vyną. Nors laikai pasikeitė, tačiau Karnuntas vis dar išlieka miestu, kuriame iki šiol klesti vyndarystė.

Karnunto vyndariai teigia, kad sąlygos gaminti vyną jiems – tiesiog tobulos. Kaip yra iš tiesų? Regionas driekiasi į rytus nuo šalies sostinės Vienos, iki pat Slovakijos sienos. Vynuogynai auga šalia Dunojaus ir yra suskirstyti į tris subregionus: Leitagebirgę (Leithagebirge), Arbestaler Hiugelandą (Arbesthaler Hügelland) ir Hainburger Bergę (Hainburger Berge). Leitagebirgėje vyrauja molio, žvyro ir kreidos dirvožemis. Vynuogynai nuo vėjo ir karščio apsaugoti miškų. Arbesthaler Hiugelando šlaitų dirvožemis daugiausiai sudarytas iš žvyro, tačiau jame galima rasti ir molio. Vynuogių augimui puikias sąlygas sudaro ne tik Dunojus, bet ir Noizydlio ežeras (antras pagal dydį lygumų tipo ežeras Vidurio Europoje) bei šalia augantys miškai. HainburgerBergėje dirvožemį sudaro žėručio ir šiferio, granito ir gneiso mišiniai bei kreida. Tai gamtos rezervatas, kuriame auga retos augalų rūšys. Vynmedžiai čia sodinami į pietiniuose bei pietrytiniuose šlaituose. Dėl vargingos dirvožemio struktūros ir nedidelio kritulių kiekio vynuogės sirpsta kiek vėliau nei įprastai. Karnunto regione klimatas yra žemyninis, čia šiek tiek šilčiau, palyginti su visos šalies įprastu klimatu. Vasaros būna karštos ir sausos. Šiltas rytų vėjas ir kaitri saulė padeda vynuogėms sirpti tolygiai, tačiau Dunojaus upė ir Noizydlio ežeras šį procesą sulėtina, todėl vynuogėse išlieka puikus cukraus ir rūgšties balansas. Taigi, vyndariai neklysta – šiame Austrijos regione iš tiesų yra tinkamos sąlygos gaminti subalansuoto skonio vyną.

Karnunto klimatas palankus vietinėms Austrijos vynuogėms, tačiau tik jomis vyndariai tikrai neapsiriboja. Labiausiai šiame regione paplitusios vynuogių veislės: raudonosios ‘Zweigelt‘, ‘Blaufränkisch‘, ‘Cabernet Sauvignon‘ ir baltosios ‘Grüner Veltliner‘, ‘Pinot Blanc‘, ‘Chardonnay‘. Geriausiai Karnuntas vyno mėgėjams žinomas dėl savo raudonojo vyno. Svarbiausia vynuogių veislė yra vietinės raudonosios ‘Zweigelt‘, išvestos sukryžminus ‘St. Laurent‘ bei ‘Blaufränkisch‘. Iš šios veislės vynas gaminamas arba nemaišytas arba maišytas su ‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Merlot‘, ‘Syrah‘ ir kitomis vynuogių veislėmis.

Šiuo metu Karnuntas neturi tokios galios, kokią turėjo Romos imperijos laikais, ir dabar jis kone mažiausias vyno gamybos regionas Austrijoje. Visgi, tai nereiškia, kad Karnuntą reiktų pamiršti. Tai regionas, į kurį verta atkreipti dėmesį dėl jo savitumo ir tūkstantmečius menančių vyndarystės tradicijų.

Apie Karnuntą pasakoja vienas žymiausių šio krašto vyndarių Gerardas Markovičius (Gerhard Markowitsch)

Justina Gedgaudaitė