Rubrika: Mūsų ekspertai. Itališka Daivos Mumgaudienės savaitgalio odisėja

Mano odisėja po Italiją tęsiasi jau 15 metų. Apiburiuota daugelis salų, aplankyta daugelis regionų. Kiekvienais metais Italijoje apsilankau bent 3–4 kartus, nes tiesiog įsimylėjau tą šalį.

Iš Lietuvos į Italiją tiesiogiai „Ryanair“ ir „Wizzair“ avialinijos iš Vilniaus ir Kauno skraidina 8 kryptimis.

Šį kartą pasirinkome ilgesnio savaitgalio kelionę į Trevizą (Treviso). Labai patogus skrydis iš Vilniaus oro uosto:  2 val. 10 min. – ir jau žygiuoji mylimos šalies žeme. Nors Trevizo oro uostas yra tik 30 km nuo Venecijos, pasirinkome kitą kelionės kryptį – pasukome proseko, grapos ir amaronės paieškų link.

Oras pasitiko pavydėtinai šiltas, visi vyndariai kartojo, kad spalis šiais metais neįtikėtinai šiltas, bet mums, kaip turistams, tai buvo kelionės pridėtinė vertė.

Pavažiavę vos 30 km nuo oro uosto atsiduriame UNESCO saugomoje teritorijoje – Valdobjadenėje (Valdobbiadene), proseko rojuje su vaizdingomis kalvomis, ant kurių terasomis augantys vynuogynai, miškai ir kaimeliai sukuria savitą „šaškių lentos“ peizažą.

2019 m. liepos 7 d. Valdobjadenei  buvo istorinė: UNESCO Pasaulio paveldo komitetas savo posėdyje Azerbaidžane paskelbė šias kalvas Pasaulio paveldo objektu dėl kultūrinio kraštovaizdžio unikalumo. Mozaikinis kalvų vaizdas apsuka galvą ir be proseko.

Turėdami degustavimo patirties aplankome porą šio gėrimo gamintojų, kad galėtume palyginti žmogaus įdedamo darbo, gamybos technologijos, vyno sudėties skirtumus. Jie gana ryškūs, bet abiejų vyndarių vynas randa vietą ant mūsų klientų stalo.

Vakarop pasukame link Basano del Grapos (Bassano del Grappa) miestelio, garsėjančio jau pavadinime minimu gėrimu – grapa. Lankomės mūsų  pažibos „Jacopo Poli“ grapos darykloje.  Kvapas, istorija, darbo kultūra, žmonių geranoriškumas ir meilė savo darbui užburia. Šiuo metu darykloje pats darbymetis, vežamos vynuogių odelės ir distiliuojama grapa. Grapą dažnas žino ir vartoja kaip digestyvą. Jacopas parodo mums, kaip mėgaujamasi kava ir grapa Veneto regione. Kava jie džiaugiasi du kartus: pirmiausia išgeria kavą su trupučiu cukraus ir, kol dar šiltas kavos puodelis, įpila truputį baltosios grapos ir ja nuplauna kavos likučius nuo puodelio sienelių. Šiluma sušildo grapą ir sielą. Venecijiečių  kalba, toks gėrimas vadinamas rasentino.

Sotūs įspūdžių keliaujame vakarieniauti į italų rekomenduotą visoje apylinkėje garsų restoraną „Pulierin“, esantį šalia Basano del Grapos. Restoranas įkurtas 1904-aisiais. Šiuo metu jo veikla iš miestelio perkelta į San Mikelės di Basano (San Michele di Bassano) kalvas, o šeimininkauja jame Mircas ir Gloria Gottardi. Vaizdas ir maistas priverčia aikčioti mūsų šiaurietiškas sielas – restoraną supa 60 tūkst. vynmedžių ir 1 tūkst. alyvmedžių. Maistas čia gaminamas tik iš ūkyje užaugintų produktų, visada šviežias, vynai pagaminti restorano šeimininkų iš pačių užaugintų vynuogių. Meilė šiam kraštui vėl liejasi per karštus.

Sekančią dieną, nuvažiavę 70 km, atsiduriame Valpoličeloje –amaronės karalystėje. San Pietro in Kariano (San Pietro in Cariano) komunoje kiek akys užmato driekiasi vynuogynai. Vėl kalvos, vėl slėniai, vėl ūkiai, vėl degustacijos – valpoličelos, ripaso, rečioto, amaronės...

Prisiragavę šio aitrios meilės vyno (it. amarone : amore (mylėti), amaro (aitrus),  vykstame nakvynei prie Gardos ežero.

Maži miesteliai, jachtų uosteliai, ežeras, jaukūs restoranėliai, būriai turistų sugrąžina mus į atostogų ritmą.

Ilgasis savaitgalis tęsėsi 90 valandų, nuvažiuota 300 km, aplankyti  penki  gėrimų gamintojai, keli pagarbos verti restoranai, pasisemta gerų emocijų ir stulbinamų vaizdų, kurių, manau, užteks bent trims mėnesiams... O toliau ir vėl laukimas ir ieškojimas naujų tiesioginių krypčių link šalies, kurioje gerbiamas žmogus, vynas, maistas, muzika, istorija, kurioje pasitikima ir tikima žmogumi ir jo darbu. Geri dalykai visai šalia, nesunkiai pasiekiami, reikia tik trupučio fantazijos ir noro... Mano odisėja Italijoje tikrai tęsis.