„Vyno klubo“ istorijos: pirmieji konsultanto Edvino žingsniai karjeros link

„Nekantraudamas laukiu dienos, kai prisistatyti nereikės ir įžanginėje dalyje galėsiu įterpti kokią nors citatą ar tuo gyvenimo tarpsniu rūpimą mintį; net ne iš savimeilės, o iš gryno kuklumo“, – sako Edvinas Gurinas, paprašytas papasakoti apie save. Tačiau kol kas naujausias „sraigtelis“ dvidešimtmetį tuoj švęsiančiame bei nepavargstančiame „Vyno klubo“ mechanizme tokios prabangos sau leisti negali, tad skilties „Apie save“ jam išvengti nepavyks.

Papasakok savo kelią į „Vyno klubą“.  

Esu vienas iš dviejų 2019 metais į „Vyno klubą“ atėjusių konsultantų. Man dvidešimt penkeri, tačiau šitame kolektyve jaučiuosi, lyg būčiau ką tik sulaukęs pilnametystės: čia dirbantys ekspertai tiek nusimano vyno pasaulyje, jog jautiesi visiškai žalias. Aišku, stengiuosi perimti kiek įmanoma daugiau informacijos, praktinių patarimų, taisyklių, todėl belieka tikėtis, jog netrukus disonansas tarp pase esančio skaičiuko ir realaus jausmo išnyks.

Mano istorija buvo paprasta: devyniolikos metų susidomėjau, kas tas vynas ir su kuo jis geriamas: pradėjau sekti kelių populiarių užsienio vyno svetainių naujienas bei straipsnius, perskaičiau vieną knygą, išragavau populiariausių veislių vynus, aplankiau Bordo, Šampanę ir kažkaip interesas prislopo. Dabar nesunkiai suprantu kodėl: norėdamas paragauti ‘Syrah‘ vynuogių vyno, griebdavau tą, ant kurio etiketės riebiausiai užrašyta SYRAH; ko gero nereikia pasakoti, kaip likau nusivylęs 2017 metų Medoko vynu už 12 eurų. Susidūriau, kaip man tuo metu atrodė, su atotrūkiu tarp gražios teorijos ir nykios realybės, tad nutariau sustoti.

Bet taip ir nesustojai. Kas paskatino eiti toliau?

Kukli meilė šampanui. Pamenu, likau sužavėtas Šampanės, tačiau būdamas studentas negali sau leisti malonumo gilintis į šio regiono tauraus gėrimo paslaptis. Laimei, tuo metu pamačiau „Vyno dienų“ reklamą, ir paklausinėjęs pažįstamų supratau, jog galiu skirti visą dieną VIEN šampanui. Wow... Taip ir padariau. Kitose „Vyno dienose“ jau dalyvavau kaip savanoris, o dar vėliau gavau pasiūlymą prisijungti prie „Vyno klubo“ komandos. Valio! Apsispręsti buvo lengva – kaip gali atsisakyti galimybės dirbti geriausioje įmonėje šiame žaidime! Taip nesunkiai iškeičiau vieną romantinę profesiją į kitą  – iš kino operatoriaus į vyno konsultantą.

Minėjai, jog teko perskaityti vieną knygą susidomėjimo įkarščio pradžioje. Kokį pirmąjį rimtą skaitinį rekomenduotum žmonėms, svarstantiems apie vyno konsultanto profesiją?

Dabar, susidūręs su vyndariais (labiausiai kol kas įstrigo S. Riffault, F. Mora, „Niepoort“ vyninės atstovas), dar kartą įvertinau knygą „Kamščio nunešti“. Įgijęs šiek tiek patirties, galiu pasakyti, kad vien vadovėlinės teorijos neužtenka – nuo jos greitai perdegama. Todėl jeigu dabar galėčiau, siūlyčiau vienu metu skaityti bet kurį gerai surėdytą pradžiamokslį („Vynas lengvai“ (Winefolly) ar M. Schuster „Vyno degustavimo pagrindai“ („Essential Winetasting“) ir tą pačią Biancos Bosker atsiminimų knygą „Kamščio nunešti“. Taip galima įgyti ne tik visapusiškesnių žinių, bet, svarbiausia, paremti jas didesne motyvacija.

Ko tikiesi ateityje?

Šiuo metu esu labai patenkintas savo darbu. Be to, mokausi Someljė mokykloje, tad labai noriu tęsti mokslus, dalyvauti viename kitame someljė čempionate, o ateityje (tikėkimės, netolimoje) išbandyti jėgas tarptautinėje arenoje. O ten jau, kaip sakoma, žiūrėsim. Dabar man labai patinka bendrauti su į parduotuvę užsukančiais klientais.