'Cabernet Franc' vs 'Cabernet Sauvignon'

Iki XX a. pradžios ‘Cabernet Franc’ buvo laikomos tauresnėmis vynuogėmis. Kodėl per šimtmetį 'Cabernet Sauvignon' taip išpopuliarėjo, kad šiandien tapo plačiausiai auginama vynuogių veisle pasaulyje? Pasvarstykime 'Cabernet Franc' sugrįžimo į šlovės olimpą galimybes XXI a.

Nuo 1996 m. žinome, kad ‚Cabernet Franc‘ yra ‚Cabernet Sauvignon‘ tėvas (prancūzų kalboje vynuogių veislės yra vyriškos giminės). Tačiau sūnus (CS) beveik šimtą metų gožė savo tėvelį: „Château Margaux“, „Latour“, „Lafite Rotschild“, „Leoville Las Cases“, „Pichon Baron“, „Cos d‘Estournel“, kiti Medoko vynai, vėliau įspūdingiausi kaliforniečiai: „Screaming Eagle“, „Opus One“, „Monte Bello“. ‚Cabernet Sauvignon‘ – patogi auginti vynuogė: atspari ligoms, karščiui, sausrai, derlinga. Jos skonis išraiškingas ir intensyvus. Vynas puikiai tinka brandinti: juodieji serbentai ir naujų statinių prieskoniai metų bėgyje virsta oda ir kedru, šilkmedžio uogomis, džiovintais grybais. Galingi taninai sušvelnėja iki šilko tekstūros. Vyne niekada netrūksta nei rūgšties, nei svarumo. Todėl „Cabernet Sauvignon“ lengva suprasti, pamėgti. Paplitęs visame pasaulyje jis garsina ne tik savo tėviškę – Bordo ir kitas klasikines augimvietes:  Napos slėnį Kalifornijoje, Margaret Riverį ar Coonawara Australijoje, Maremma Italijoje, Maipo slėnį Čilėje,  bet ir Trakiją Bulgarijoje, Junanį Kinijoje ar Stellenbosch Pietų Afrikos Respublikoje.

Tačiau šiandien daugelio profesionalų akys jau krypsta ten, kur auga gerokai senesnės 'Cabernet Franc'. Pusė hektaro šimtamečių,  priešfilokserinių, prancūzų vadinamų pied francaise, 'Cabernet Franc' vynmedžių „Château Trottevieille“ vynuogyne pačiame Sent Emiljono plokštikalnės viduryje primena laikus, kai 'Cabernet Franc' buvo  vadinamos 'Gros Cavernet Sauvignon' ir laikomos aukštesnės kokybės už 'Petit Cavernet Sauvignon' – dabartines 'Cabernet Sauvignon'. Vyninė senų vynmedžių uogas sunaudoja savo vyno „Chateau Trottevieille“ gamyboje ir padaro vieną statinę ne prekybai skirto šimtaprocentinio „Cabernet Franc”. „Château La Tour Figeac“ savininkas Otas M. Retenmejeris tokį pat savo padarytą vyną vadina kompozitorių vardais. Jo kasmetiniai 130 butelių  „Smetana“, 300 butelių „Tres Vieilles Vignes de Trottevileile” ir daugelis kitų „šešėlinių“ vynų nepatenka į rinką,  tačiau susibūrus bendraminčiams, naudojami kaitinti diskusijoms apie tai, kuri veislė geresnė. Tačiau net ir be šių diskusijų „Cabernet Franc“ dalis geriausiuose Sent Emiljono ūkiuose ir kai kur Pomerolyje netikėtai didelė:  „Cheval Blanc“ – 45 % ( ir apie 50 % 2010 m. bei 2005 m.), „‚Ausone“ – 50 %, „Lafleur“ – 62 % 2010-aisiais, „Le Dome“ – 75–80 %  ir pan.

Tikriausiai todėl, kad „Cabernet Franc“ bręsdamas tampa ne tik šilko švelnumo, bet ir įgauna ypatingo kompleksiško aromato, primenančio našlaites, šviežią žvėrieną ar fermos kvapą. Mažiau taniniškas, kvapnesnis ir malonesnis gomuriui, kol jaunas, „Cabernet Franc“ turi nemažai galimybių sužibėti, ypač ten, kur dirvožemyje kiek daugiau kalkakmenio.

1631 metais kardinolas Rišeljė nurodė iš Liburno apylinkių atvežti šios veislės sodinukų į Luaros slėnį. Jie buvo pasodinti Šv. Mikalojaus iš Bario abatijoje prižiūrint tėvui Bretonui, kurio vardu vynuogės Luaroje vadinamos iki šiol. Bene žymiausia šiai veislei skirta Luaros slėnio apeliacija šiandien – Chinon. Jau dabar puikaus „Cabernet Franc“ padaroma Vilanio regione Vengrijoje, Toskanoje ir Friulio-Venecijos Džulijoje Italijoje, jos plotai plečiasi Kalifornijoje, Čilėje, Argentinoje. Todėl yra vilčių, kad tėvas „Cabernet Franc“ XXI amžiuje  dar pasivaržys šlove su sūnumi „Cabernet Sauvignon“, o mes galėsime tai patikrinti praktiškai. 

Visus „Vyno klubo“ 'Cabernet' vynuogių šeimos vynus rasite paspaudę šią nuorodą.  

Arūnas Starkus